Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Panevėžio apygardos teismas
lt
En

Vidaus tvarkos taisyklės

PATVIRTINTA
Panevėžio apygardos teismo pirmininko
2019 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-27

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMO VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Panevėžio apygardos teismo (toliau – Teismas) vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Teismo vidaus tvarką, kurios tikslas – apibrėžti Teismo teisėjų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau visi kartu vadinami darbuotojais), elgesio principus, stiprinti Teismo darbo drausmę, užtikrinti darbo kokybę, jo efektyvumą, taip didinant visuomenės pasitikėjimą Teismu ir jo darbuotojais. Šios Taisyklės visiems darbuotojams nustato vienodo elgesio pagrindus ir atsakomybę už jų nesilaikymą.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 200 patvirtintomis Pavyzdinėmis valstybės institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, Teismų klientų aptarnavimo standartu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

3. Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek šių teisinių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

4. Taisyklių įgyvendinimą teisme užtikrina Teismo pirmininkas.

II SKYRIUS
DARBO IR POILSIO LAIKAS

5. Darbuotojų darbo ir poilsio laiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nr. 496 nutarimas dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Vadovaujantis šiais norminiais aktais,

darbuotojams nustatytas darbo laikas:

5.1. 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė;

5.2. pirmadienį, antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, penktadienį – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių;

5.3. jei klientas atvyko ar paskambino prieš pat pietų pertrauką ar likus kelioms minutėms iki teismo darbo laiko pabaigos ir jei matoma, kad aptarnavimas neužtruks ilgiau nei 10 minučių, klientas aptarnaujamas;

5.4. Teismo raštinės skyrius priima asmenų dokumentus pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 8 valandos iki 18 valandos, antradieniais, ketvirtadieniais – nuo 8 valandos iki 17 valandos, penktadieniais – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Dokumentai priimami visomis darbo dienomis be pietų pertraukos (Teismo raštinės skyriaus darbo grafikas –  šių Taisyklių priede);

5.5. švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda;

darbuotojams nustatytas poilsio laikas:

5.6.  savaitės nepertraukiamas poilsis – šeštadienis ir sekmadienis;

5.7. pertrauka pailsėti ir pavalgyti – 45 minutės (trunka nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių). Ši pertrauka į darbo laiką neįskaitoma;

5.8. kitais teisės aktuose numatytais atvejais (švenčių dienos, atostogos ir kt.).

6. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, du vaikus iki dvylikos metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, jų prašymu (pateikus šią teisę patvirtinančius dokumentus) ir Teismo pirmininko/kanclerio sprendimu (rezoliucija), suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba dviem valandomis per savaitę sutrumpinamas darbo laikas), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų – dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Šiame punkte nurodytu atveju poilsio diena (dienos) suteikiama už einamąjį mėnesį. Darbuotojas, pageidaujantis pasinaudoti šia lengvata, apie tai ne mažiau kaip prieš tris darbo dienas (netikėtai atsiradus svarbioms priežastims – ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną) informuoja tiesioginį vadovą, suderina su juo ir pateikia Teismo pirmininkui/kancleriui prašymą, nurodydamas, kurią mėnesio dieną pageidauja pasinaudoti lengvata. Suteikęs arba atsisakęs suteikti šiame punkte minimą lengvatą, Teismo pirmininkas/kancleris darbuotojo prašymą perduoda darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildančiam asmeniui, kuris apie sprendimą praneša prašymą pateikusiam darbuotojui.

7. Darbuotojams darbo metu vykti į sveikatos priežiūros įstaigą ir į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą leidžiama jų prašymu ir Teismo pirmininko/kanclerio sprendimu (rezoliucija) iki 2 darbo dienų per mėnesį. Tuo metu darbuotojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Darbuotojas, pageidaujantis pasinaudoti šia garantija, apie tai ne mažiau kaip prieš tris darbo dienas (netikėtai atsiradus svarbioms priežastims – ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną) informuoja tiesioginį vadovą, suderina su juo ir pateikia Teismo pirmininkui/kancleriui prašymą, nurodydamas, kurią mėnesio dieną pageidauja pasinaudoti šia garantija. Priėmęs sprendimą Teismo pirmininkas/kancleris darbuotojo prašymą perduoda darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildančiam asmeniui, kuris apie sprendimą praneša prašymą pateikusiam darbuotojui. Kiekvieną pasinaudojimo šiame punkte nurodyta garantija faktą darbo laiko apskaitos žiniaraštį pildantis asmuo registruoja specialiame žurnale.

8. Šalių susitarimu ir tik tuo atveju, jei dėl to nenukentės Teismo interesai, darbuotojui gali būti nustatytas ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

9. Teisėjai turi teisę į atostogas, kurių suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 98 straipsnis. Kitų darbuotojų atostogų suteikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125–138 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 42–46 straipsniai.

10. Kasmetinių atostogų leidžiama pagal Teismo pirmininko patvirtintą preliminarų atostogų grafiką, atsižvelgus į tai, kad kiekvienu konkrečiu laikotarpiu būtų pakankamas darbuotojų skaičius nepertraukiamam Teismo darbui užtikrinti ir darbo funkcijoms vykdyti. Preliminarus atostogų grafikas pradedamas derinti kiekvienų metų vasario mėnesio pradžioje ir tvirtinamas Teismo pirmininko ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 d. Esant darbiniam būtinumui, tiesioginio vadovo sprendimu, darbuotojui sutikus atostogos gali būti suteiktos kitu, nei patvirtintame preliminariame atostogų grafike nurodytu laiku, atsižvelgus į ankstesnį darbuotojo atostogų laiką. Kitu, nei nurodyta patvirtintame preliminariame grafike, laiku darbuotojai atostogų išleidžiami tik šalims susitarus. Viena kasmetinių atostogų dalis turi būti ne trumpesnė kaip 10 darbo dienų.

11. Atostogų suteikimo prašymai, prieš teikiant juos Teismo pirmininkui/kancleriui, turi būti suderinti su tiesioginiu vadovu. Suderinimo žyma rašoma ranka po parašo rekvizitu, pavyzdžiui: didžiosiomis raidėmis rašomas žodis SUDERINTA/NESUTINKU, asmens, su kuriuo yra suderinta, visas pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data. Rekvizito dalys pradedamos rašyti nuo kairiosios paraštės ir išdėstomos kampiniu vėliaviniu būdu, pvz.:

SUDERINTA/NESUTINKU

Teisėjas

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

(Data)

Nesutikimą išleisti teismo darbuotoją atostogų tiesioginis vadovas privalo motyvuoti raštu.

12. Prašymus suteikti kasmetines atostogas su suderinimo žymomis darbuotojai personalo administravimo funkcijas vykdančiam darbuotojui paprastai pateikia ne mažiau kaip prieš 5 darbo dienas iki preliminariame grafike nurodyto (pageidaujant išeiti atostogų ne patvirtintame preliminariame grafike nurodytu laikotarpiu – iki sutarto) atostogų laikotarpio pradžios. Išimtiniais atvejais, prašymą pateikus vėliau, darbuotojas raštu sutinka, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas būtų išmokėtas nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatų. Atostogos suteikiamos Teismo pirmininko/kanclerio įsakymu.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsniu, darbuotojui, dirbančiam Teisme ilgiau nei 5 metus ir besimokančiam pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, susijusią su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, ar formaliojo švietimo programą ir pateikus prašymą išleisti tikslinių mokymosi atostogų, už mokymosi atostogas, trunkančias iki 10 darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė jo vidutinio darbo užmokesčio.

Teismo pirmininko/kanclerio sprendimu pagal formaliojo švietimo programas besimokantiems darbuotojams, pateikusiems prašymą ir pažymą iš švietimo įstaigos apie numatytas konsultacijas ar atsiskaitymus, suteikiamos mokymosi atostogos, už kurias gali būti mokamas iki 100 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (jei darbuotojo mokymasis prisideda prie darbuotojo kvalifikacijos kėlimo, esant geriems darbuotojo darbo rodikliams ir Teismui turint finansinių galimybių). Konkretus darbo užmokesčio dydis nurodomas įsakyme dėl mokymosi atostogų suteikimo.  

14. Darbuotojų dirbtas laikas žymimas programoje „Stekas“ esančiame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, vadovaujantis Teismo pirmininko 2017 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-28 patvirtintomis Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo taisyklėmis.

15. Darbuotojas, išvykdamas darbo reikalais į kitą įstaigą (į kursus, pasitarimus, mokymus ir pan.), turi apie tai informuoti tiesioginį vadovą (jo nesant – kitą atsakingą asmenį) ir nurodyti išvykimo tikslą ir trukmę. Nebuvimas darbo vietoje be pateisinamos priežasties laikomas tarnybiniu nusižengimu/darbo pareigų pažeidimu, už kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

16. Kai darbuotojas į darbą negali atvykti laiku arba visai negali atvykti, jis apie tai nedelsdamas turi informuoti tiesioginį vadovą ar darbuotoją, tuo metu vykdantį Teismo personalo administravimo funkcijas, ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Jeigu darbuotojas apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti pats, tai gali padaryti kiti asmenys – darbuotojas visais atvejais privalo užtikrinti, kad apie jo neatvykimą ar vėlavimą būtų pranešta.

17. Darbo dieną susirgę darbuotojai tą pačią dieną (taip pat ir atostogų metu) arba kitą dieną po susirgimo dienos turi apie tai informuoti darbuotoją, tuo metu vykdantį Teismo personalo administravimo funkcijas, kuris apie tai informuoja ir tiesioginį susirgusio darbuotojo vadovą.

18. Vykstantis į tarnybinę komandiruotę darbuotojas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną pateikia Teismo pirmininkui/kancleriui prašymą.

19. Vienos darbo dienos tarnybinė komandiruotė Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminama teismo pirmininko/kanclerio rezoliucija, patvirtinančia, kad darbuotojo prašymas išvykti iš nuolatinės darbo vietos suderintas. Vienos dienos tarnybinė komandiruotė, į kurią darbuotojas vyksta savo transporto priemone, jeigu jis pageidauja gauti kompensaciją už komandiruotės metu suvartotų degalų įsigijimą ir kitas su transporto priemone susijusias komandiruotės išlaidas, įforminama Teismo pirmininko/kanclerio įsakymu.

20. Ilgesnė nei vienos darbo dienos tarnybinė komandiruotė Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tarnybinė komandiruotė į užsienio valstybę įforminama Teismo pirmininko/kanclerio įsakymu.

21. Su darbuotojais, vykstančiais į tarnybinę komandiruotę savo transporto priemone ir pageidaujančiais gauti kompensaciją už komandiruotės metu suvartotų degalų įsigijimą ir kitas su transporto priemone susijusias komandiruotės išlaidas, Teismas sudaro (darbuotojo iniciatyva) transporto priemonės panaudos sutartį.

22. Teismo pirmininko/kanclerio įsakyme, kuriuo įforminama tarnybinė komandiruotė, turi būti nurodyta siunčiamo į tarnybinę komandiruotę darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, komandiruotės tikslas, vietovė (vietovės), komandiruotės trukmė, komandiruotės išlaidos, transporto priemonės markė (modelis) ir valstybinis numeris.

23. Į tarnybinę komandiruotę vykstant tarnybiniu automobiliu, automobilio perdavimas įforminamas pagal Teismo pirmininko įsakymu patvirtintą Tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos aprašą.

24. Darbuotojui komandiruotės išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai pateikiami jas įrodantys dokumentai. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje komandiruotės diena žymima „K“.

III SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS

25. Darbo užmokestis teisėjams apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, kitiems darbuotojams – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

26. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį (detaliau išdėstyta Teismo Apskaitos politikos 17 priede Darbuotojų darbo užmokesčio ir jam prilygintų sumų nustatymo ir apmokėjimo Panevėžio apygardos teisme tvarka). Darbuotojai pateikia Teismo vyresniajai patarėjai prašymą, kuriame nurodo banko sąskaitą (numerį), į kurią pageidauja, kad būtų pervedamas jo darbo užmokestis, taip pat raštu informuoja apie jam taikomą (arba netaikomą) NPD ir PNPD bei pateikia prašymą dėl avanso dydžio ar jo atsisakymo.

27. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

28. Teisme vienkartinių piniginių išmokų, priedų, priemokų ir materialinių pašalpų skyrimą valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 d. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1167 patvirtintas „Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašas“, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

29. Vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui skatinti gali būti skiriama šiais atvejais:

29.1. labai gerai įvertinus tarnybinę veiklą;

29.2. valstybės tarnautojams atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis;

29.3. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis;

29.4. valstybės tarnautojų gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis;

29.5. valstybės tarnautojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją ir savo noru atsistatydinantiems iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidžiant juos iš valstybės tarnautojo pareigų dėl amžiaus.

30. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 12 straipsnį ir vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo pirmininko 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtintu Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašu:

darbuotojams, dirbantiems pagal sutartis, gali būti skiriamos premijos:

30.1  atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis;

30.2  įvertinus labai gerai darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą;

30.3. darbuotojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis už nepriekaištingą pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą darbą.

31. Kiekvienu atveju, nurodytu Taisyklių 29.1.–30.2. punktuose, vienkartinė piniginė išmoka gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100 procentų nustatytos valstybės tarnautojo pareiginės algos ar darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

32. Vienkartinė piniginė išmoka neskiriama darbuotojui, kuris per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą, ir valstybės tarnautojui, turinčiam galiojančią drausminę nuobaudą.

33. Vienkartinės piniginės išmokos valstybės tarnautojams ir premijos darbuotojams gali būti skiriamos tik esant pakankamiems asignavimams darbo užmokesčiui.

34. Valstybės tarnautojams priedų ir priemokų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis.

35. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai ir priemokos:

35.1 už pavadavimą, kai pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimo dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau šį priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos;

35.2 už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atitikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos;

35.3 valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 

36. Darbuotojams, dirbantiems pagal sutartis, priemokų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas. Jos mokamos:

36.1 už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

37. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo ar valstybės tarnautojo rašytinis prašymas ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

38. Dėl vienkartinės piniginės išmokos, priedų ir priemokų skyrimo Teismo pirmininką/kanclerį tarnybiniu pranešimu informuoja skyrių vadovai.

39. Sprendimą skirti darbuotojui vienkartinę piniginę išmoką, priedą, priemoką ar materialinę pašalpą priima Teismo pirmininkas/kancleris.

IV SKYRIUS
BENDRIEJI VIDAUS TVARKOS IR ELGESIO REIKALAVIMAI

40. Darbuotojai, išskyrus teisėjus, turi nešioti identifikavimo kortelę, kurioje yra nurodyta įstaiga, pareigos, vardas ir pavardė.

41. Valstybės tarnautojų pažymėjimų išdavimą ir keitimą Teisme organizuoja darbuotojas, vykdantis Teismo personalo administravimo funkcijas.

42. Atleidimo dieną tarnautojas privalo grąžinti pažymėjimą Teismo personalo administravimo funkcijas vykdančiam darbuotojui.

43. Teismo patalpose ir tarnybiniuose lengvuosiuose automobiliuose rūkyti draudžiama.

44. Darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų.

45. Teisme turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai tarpusavyje, su aptarnaujamais ir kitais asmenimis. Draudžiama keiktis, vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius.

46. Darbuotojai privalo laikyti tvarkingą ir švarią darbo vietą, nelaikyti jokių maisto produktų ir gėrimų pašaliniams matomoje vietoje ir jų nevartoti piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo metu. Privaloma tvarkingai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis.

47. Valgyti savo darbo vietoje galima tik pietų pertraukos metu ir įsitikinus, kad į darbo vietą neužeis interesantai.

48. Darbo stalas turi būti švarus ir tvarkingas, ant jo turi būti tik darbui reikalingos priemonės. Ant darbo stalo galima turėti vieną asmeninį daiktą (pvz., įrėmintą nuotrauką).

49. Darbuotojams draudžiama darbo laiku užsirakinti darbo patalpose, išskyrus atvejus, kai pašaliniai asmenys trukdo vykdyti tiesiogines funkcijas.

50. Darbuotojai turi užtikrinti, kad jų darbo vietoje pašaliniai asmenys būtų tik darbuotojui esant.

51. Darbuotojai turi racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, elektros energiją ir kitus materialinius Teismo išteklius.

52. Tarnybiniais lengvaisiais automobiliais darbuotojai privalo naudotis nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

53. Darbuotojai tarnybinius telefonus privalo naudoti nepažeisdami teisės aktų reikalavimų.

54. Naudoti tarnybinius telefonus tarptautiniams pokalbiams gali Teismo vadovybė, o kiti teismo darbuotojai – tik gavę Teismo pirmininko/kanclerio ar skyriaus pirmininko leidimą.

55. Į telefoninį skambutį darbuotojai turi atsiliepti nedelsdami, ne vėliau kaip po 3 signalų, išskyrus tuos kartus, kai tiesiogiai bendrauja su klientu.

56. Atsiliepdami darbuotojai prisistato pasakydami pilną įstaigos pavadinimą, savo pareigas, vardą ir pavardę.

57. Telefonu asmeniniais reikalais galima kalbėti išėjus iš kabineto, kad nebūtų trukdoma kolegoms dirbti.

58. Darbuotojai su klientu turi kalbėti ramiai ir pagarbiai, maloniu balso tonu. Informacija klientams teikiama trumpais, aiškiais, paprastais sakiniais.

59. Informacija teikiama tik išsiaiškinus konkrečius kliento poreikius ir lūkesčius. Teismo darbuotojai dalintis konfidencialia informacija su asmenimis, kurie turi teisę ją žinoti, gali tik tada, kai jos negali išgirsti kiti asmenys.

60. Kai negalima kliento aptarnauti dėl iškilusių techninių problemų, Darbuotojai atsiprašo už techninius nesklandumus ir trumpai apibūdina esamą situaciją, nurodo tolimesnę aptarnavimo eigą.

61. Žiniasklaidos atstovams primygtinai prašant pasakyti savo nuomonę, darbuotojas turi informuoti, kad to padaryti negali ir kad jiems reikalingą informaciją suteiks teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su žiniasklaida ir visuomene.

62. Teismo elektroniniais ryšiais, galiniais įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis darbuotojai gali naudotis tik su darbu susijusiais tikslais. Tarnybine ar kita informacija, sužinota einant tarnybines pareigas, darbuotojai gali naudotis tik tarnybos tikslais.

63. Paštu, elektroniniu paštu, faksu ar kitais būdais gautus raštus, prašymus, skundus, pareiškimus ir kitus dokumentus, į kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privaloma atsakyti raštu, juos gavęs darbuotojas privalo užregistruoti Teismo raštinės skyriuje nustatyta tvarka. Užregistruotus dokumentus Teismo raštinės skyriaus darbuotojas perduoda Teismo pirmininkui arba kitiems atsakingiems darbuotojams, kurie, susipažinę su dokumentais, paskiria vykdytoją (-jus), o jei reikia – užduotis ir jų įvykdymo terminą, ir dokumentus grąžina Teismo raštinės skyriaus darbuotojui. Skyriaus darbuotojas dokumentus nedelsdamas perduoda darbuotojui (-ams), kuriam (-iems) pavedama vykdyti užduotis.

64. Įstatymuose nustatytu laiku surašiusios teismo posėdžio protokolą, teismo posėdžių sekretorės išnagrinėtą ir sutvarkytą bylą turi priduoti į Teismo raštinės skyrių ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

65. Elektroninius laiškus darbuotojai turi rašyti taisyklinga lietuvių kalba, vartodami lietuviškus rašmenis. Elektroniniai laiškai visada pabaigiami standartiniu parašu (detaliau išdėstyta 2017-04-12 teismo pirmininko įsakyme Nr. V-17).

66. Darbuotojams draudžiama leisti pašaliniams asmenims naudotis Teismo elektroniniais ryšiais, galiniais įrenginiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis.

67. Kompiuterių, ryšių technikos priežiūrą bei remontą ir taikomosios programinės įrangos diegimą organizuoja ir šiuos darbus atlieka tik už tai atsakingas teismo darbuotojas arba už tai atsakingas juridinis asmuo. Draudžiama darbuotojams patiems atlikti kompiuterių, ryšių technikos priežiūros ir remonto darbus, diegti taikomąją programinę įrangą, išskyrus tuos darbuotojus ar juridinius asmenis, kurie yra tiesiogiai atsakingi už šią veiklą.

68. Darbuotojai privalo laikytis saugos darbe ir priešgaisrinės saugos instrukcijų, nedirbti su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis. Apie pastebėtus pažeidimus, galimą pavojų teismo darbuotojams ar Teismo veiklai, atsižvelgę į būtinybę, darbuotojai nedelsdami turi pranešti Ūkio skyriaus vedėjui, o jo nesant – Teismo kancleriui.

69. Palikdami savo darbo vietą, darbuotojai turi padėti į saugią vietą antspaudus, griežtos atskaitomybės blankus, su klientais susijusius dokumentus.

70. Išeidami iš darbo darbuotojai privalo sutvarkyti savo darbo vietą, išjungti kompiuterius, šviestuvus, uždaryti langus. Darbuotojas, išeinantis iš darbo kabineto paskutinis, privalo užrakinti duris. Paskutinis iš Teismo privalo išeiti darbuotojas, turintis leidimą įjungti Teismo pastato apsaugos sistemą, ir išeidamas privalo ją įjungti.

71. Teismo darbuotojai laikomi tinkamai supažindinti su teismo vidaus teisės aktais (įsakymais, tvarkos aprašais, taisyklėmis ir kt.) išsiuntus dokumentą darbuotojo elektroniniu paštu arba įkėlus jį į Teismo Aktualijų aplanką ir apie tai informavus darbuotoją elektroniniu paštu.

72. Darbuotojas privalo raštu pranešti Teismo pirmininkui ar atitinkamo skyriaus pirmininkui apie teismo procesą, teismingą Teismui, kuriame proceso šalimi yra tas Teismo darbuotojas, jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) bei kiti su Teismo darbuotoju susiję (su juo bendraujantys) asmenys, dėl kurių visuomenei gali kilti abejonių dėl bylą nagrinėsiančių Teismo teisėjų nešališkumo ir objektyvumo.

V SKYRIUS
APRANGOS IR IŠVAIZDOS REIKALAVIMAI

73. Teismo darbuotojų išvaizda turi būti tvarkinga, jų apranga – švari, dalykinio stiliaus, atitinkanti etiketo reikalavimus (detaliau išdėstyta 2014-10-20 teismo pirmininko įsakymu Nr. V-31 patvirtintame Panevėžio apygardos teismo klientų aptarnavimo standarte). Teismo pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo, kurio nuomone darbuotojo apranga ir išvaizda neatitinka jam keliamų reikalavimų, turi teisę atkreipti į tai darbuotojo dėmesį.

74. Darbuotojai, tiesiogiai neaptarnaujantys piliečių ir kitų asmenų, nedalyvaujantys posėdžiuose, komisijų ar kitoje veikloje, susijusioje su atstovavimu teismui, vieną darbo dieną per savaitę, t. y. penktadienį, gali dėvėti tvarkingus, švarius, etiketo reikalavimus atitinkančius laisvalaikio stiliaus drabužius.

VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

75. Darbuotojai skatinami ir apdovanojami įstatymų nustatyta tvarka.

76. Duomenys apie darbuotojo paskatinimus ir apdovanojimus įrašomi į jo asmens bylą.

77. Teismo darbuotojų tarnybinę ar drausminę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai.

78. Darbuotojai už savo kalta veika padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS
RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS, INTERESANTŲ PRIĖMIMAS

79. Organizuojant renginius (posėdžius, pasitarimus, susitikimus, pristatymus ir pan.) Teismo patalpose, atsakingas už renginio organizavimą teismo darbuotojas pats pasirūpina jų parengimu, o po renginių sutvarko teismo patalpas (išjungia ir išneša naudotą įrangą, sutvarko kėdes, išvėdina patalpas, užgesina šviesą ir t. t.).

80. Renginį organizuojantis asmuo privalo iš anksto (bent prieš 1 darbo dieną) pranešti administracijos sekretoriui apie Teismo patalpose numatomą organizuoti renginį, jo datą ir laiką, pasirūpinti svečių sutikimu, jų aprangos pakabinimu ir kt.

VIII  SKYRIUS
VAIZDO STEBĖJIMAS

81. Vaizdo stebėjimas Teisme vykdomas vadovaujantis 2018 m. gruodžio 21 d. Teismo pirmininko įsakymu Nr. V-54 patvirtintomis Vaizdo duomenų tvarkymo teisme taisyklėmis.

IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

82. Šios Taisyklės privalomos visiems teismo darbuotojams.

83. Taisyklės skelbiamos Teismo interneto tinklalapyje.

_________________