Istorija

Teismai yra vienas iš valstybės elementų. Demokratinėse valstybėse, pripažįstančiose valdžių padalijimo principą, teismai laikomi tautos įsteigta savarankiška valstybės valdžia. Vykdydami teisingumą, teismai nėra pavaldūs nei įstatymo leidžiamajai, nei vykdomajai valdžiai ir nė viena iš jų negali kištis į teismų veiklą. Tokia yra dabartis, nors iki pat XVIII a. pabaigos net minties nebuvo, kad teismai gali tapti savarankiška valstybės valdžios dalimi. Panevėžio apygardos teismas yra viena Lietuvos teismų sistemos dalių, kuriai kartu su valstybe teko išgyventi nelengvą istoriją.

Priėmusi Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius, 1918 m. lapkričio 28 d. Valstybės taryba priėmė Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą, kuriame Lietuvos teismai buvo konstruojami pagal Lietuvoje iki Pirmojo pasaulinio karo veikusių Rusijos teismų pavyzdį, pakoreguojant juos organizacijos bei kompetencijos atžvilgiu. Šis įstatymas nustatė trijų pakopų teismų sistemą. Žemiausią grandį sudarė taikos teisėjai, kurie buvo numatyti kiekvienai apskričiai ir miestui, turinčiam daugiau nei 20 tūkstančių gyventojų. Antra pakopa – apygardų teismai, steigiami buvusiose gubernijose. Ilgą laiką veikė tik du apygardos teismai – Marijampolės ir Kauno, kurio veiklos teritorijai priklausė Panevėžio, Utenos, Rokiškio ir kai kurios kitos apskritys. 1925 m. balandžio 20 d. įstatymu įsteigtas Panevėžio apygardos teismas. Aukščiausioji teisminė instancija visai valstybės teritorijai buvo Vyriausiasis Lietuvos tribunolas.

Pagal Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą kiekvienai teismų sistemos pakopai buvo paskirstyta kompetencija nagrinėjant civilines ir baudžiamąsias bylas pirmąja instancija, taip pat taikos teisėjams ir apygardų teismams suteikta teisė tam tikrais atvejais nagrinėti skundus dėl administracinių įstaigų ir pareigūnų nutarimų. Apygardų teismams, kaip apeliacinei instancijai, suteikta teisė nagrinėti taikos teisėjų, o Vyriausiajam tribunolui – apygardos teismų išnagrinėtas bylas. Bylas taikos teisėjams buvo pavesta nagrinėti asmeniškai, kitiems teismams – trijų teisėjų teisminėms kolegijoms.

Didelį pozityvų poveikį bei teisinį apibrėžtumą Lietuvos teismų sistemai padarė 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija, pirmą kartą Lietuvos konstitucionalizmo istorijoje paskelbusi, kad valstybės valdžią vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Teismas apibrėžtas kaip vienas pagrindinių valdžios struktūros elementų.

Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą pakeitė Valstybės tarybos parengtas, Respublikos prezidento priimtas ir 1933 m. liepos 11 d. paskelbtas Teismų santvarkos įstatymas. Šis įstatymas įvedė keturių pakopų teismą, kuriame žemutinę teisminės sistemos pakopą užėmė apylinkių teismai, antrą pakopą – apygardų teismai (jie sprendė svarbesnes civilines ir baudžiamąsias bylas, išskyrus politines, o kaip apeliacinė instancija – apylinkių teismuose išnagrinėtas bylas), trečią pakopą užėmė naujai įsteigti Apeliaciniai rūmai visai respublikai (jie apeliacine tvarka nagrinėjo bylas, pirmąja instancija jau nagrinėtas apygardų teismuose, o kaip pirmosios instancijos teismas – bylas dėl nusikaltimų valstybės saugumui, anksčiau buvusias teismingas apygardos teismams), ir aukščiausioji teisminės sistemos pakopa ir toliau liko Vyriausiasis tribunolas. Pastarasis teismas neteko apeliacinių funkcijų ir veikė išimtinai kaip kasacinė instancija byloms, išnagrinėtoms apylinkių, apygardų ir Klaipėdos krašto teismuose, Apeliaciniuose rūmuose bei Kariuomenės teisme, be to, jam kaip pirmosios instancijos teismui buvo pavesta nagrinėti bylas, kuriose kaltinami vyriausybės nariai.

1940 m. sovietinė okupacija nutraukė Lietuvos teismų sistemos raidą. Pagal sovietinius įstatymus Lietuvoje buvo įvestas dviejų pakopų teismų sistemos modelis. Tik 1990 m. atkūrus nepriklausomybę imta planuoti ir rengti teisminės valdžios reformą. 1992 m. Teismų įstatymas atkūrė iki 1940 m. veikusią teismų sistemą ir jų kompetenciją, tačiau faktiškai ji pradėjo funkcionuoti nuo 1995 m. sausio 1d. Nuo to laiko vėl pradėjo veikti ir Panevėžio apygardos teismas.