Naujienos

Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl internetinio sukčiavimo ir nusprendė atmesti nuteistojo Eimanto Kalecko apeliacinį skundą. Teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jam paskirta galutinė subendrinta vienų metų realaus laisvės atėmimo bausmė.

Apygardos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ankstesnius E. Kalecko teistumus ir neigiamą asmenybės charakteristiką, švelnesnės poveikio priemonės ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepasiektų teisingumo tikslų.

Bylos duomenimis, nukentėjusioji socialiniame tinkle surado skelbimą apie parduodamas malkas ir susitarė dėl jų pirkimo bei pristatymo. Tačiau sutartą sumą pervedusi į nurodytą banko sąskaitą, pirkėja malkų nesulaukė. Vėliau Eimantas Kaleckas dar kartą susisiekė su nukentėjusiąja ir pareikalavo papildomo mokesčio, melagingai nurodydamas, neva jis skirtas Valstybinei mokesčių inspekcijai už sąskaitos anuliavimą ir pinigų grąžinimą. Nukentėjusioji atliko dar vieną pervedimą, tačiau žadėtų pinigų neatgavo. Bendras apgaule įgyto turto dydis sudarė beveik 850 eurų.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistasis apeliaciniame skunde prašė sušvelninti jam skirtą bausmę ir atidėti jos vykdymą. E. Kaleckas neneigė kaltės, nurodė besigailintis, atsisakęs azartinių lošimų bei pradėjęs lankyti priklausomybės gydymo programą. Taip pat teigė, kad reali laisvės atėmimo bausmė apsunkins jo galimybes dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Prokuratūra su tokia nuteistojo pozicija nesutiko ir prašė nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatavo, kad Eimantas Kaleckas jau ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo teistas už šešias nusikalstamas veikas – penkis kartus už tokį patį sukčiavimą ir vieną kartą už turto prievartavimą. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis niekur nedirba, o naują nusikalstamą veiką padarė vykstant kitiems ikiteisminiams tyrimams bei esant paskirtai kardomajai priemonei. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad reabilitacijos nuteistasis ėmėsi ne savo iniciatyva, o tik vykdydamas ankstesnio teismo įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas.

Vertindamas bausmės atidėjimo galimybę, apygardos teismas pažymėjo, kad „visų pirmiau paminėtų nuteistojo teisinę padėtį lengvinančių teisės normų ir kardomosios priemonės taikymas nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė apelianto nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo“.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie oficialią nuteistojo darbovietę ar legalias pajamas, todėl jo teiginiai, jog reali laisvės atėmimo bausmė apsunkins galimybę atlyginti žalą, yra pagrįsti tik prielaidomis.

Atsižvelgęs į neigiamą Eimanto Kalecko asmenybės charakteristiką ir ankstesnių jo teistumų istoriją, teismas konstatavo, kad tik reali galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė padės užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir apsaugos visuomenę nuo naujų nusikaltimų.

Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos paskelbimo dieną.

Cituojant arba kitaip platinat šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.