Naujienos

Civilinėje byloje dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, Panevėžio apygardos teismas iš esmės paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui S. D. iš atsakovės UAB „Arto statyba“ priteista dalis lėšų nekokybiškų statybos darbų defektams pašalinti.

Išnagrinėjęs UAB „Arto statyba“ apeliacinį skundą, teismas patvirtino, kad iš rangovės ieškovo naudai teisingai priteista 9494,57 Eur defektų šalinimo išlaidoms padengti, be to, patikslinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovui priteista ir 3651 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ginčas tarp šalių kilo dėl gyvenamojo namo statybos rangos darbų, atliktų nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. pavasario. Teismas konstatavo, kad kadangi ieškovas namą statė asmeniniams ir šeimos poreikiams, o atsakovė yra verslininkė, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties rangovui, kaip profesionalui, taikytina griežta atsakomybė už darbų kokybę. Remiantis ekspertizių aktais, nustatyti esminiai defektai, už kuriuos atsakinga rangovė: stogas įrengtas be difuzinės ir izoliacinės plėvelių, kas lėmė drėgmę, langai sumontuoti nesilaikant gamintojo instrukcijų, o fasado armavimui panaudotas netinkamas mišinys.

Teisėjų kolegija atmetė atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl ekspertizių nepagrįstumo ir atsakomybės ribojimo. Teismas nepripažino atsakovės pateiktos Techninio darbo projekto A laidos patikimu įrodymu, nes nebuvo pateiktas originalas, nebuvo ieškovo parašo ir trūko duomenų apie suderinimą, kas leistų abejoti teismo paskirtų ekspertizių išvadomis. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog rangovas atsako už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, todėl „rangovas negali apsiriboti normatyviniais statybos dokumentais, sutarties dokumentais ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus“.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino 50 procentų, atsižvelgdamas į tai, kad ne visus rangos darbus atliko atsakovė, o drėgmė palėpėje galėjo atsirasti ir dėl kitų rangovų įrengtos žaibosaugos bei ortakio. Apygardos teismas sutiko su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.  

Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas – defektų šalinimo išlaidų priteisimas – yra tinkamas, kadangi atliktų darbų rezultatas, esant tokiems trūkumams, nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį, o atsakovė atsisakė defektus šalinti.

Apygardos teismas patikslino bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pripažindamas, kad atsakovė turėjo teisę į dalinį 907,50 Eur išlaidų už specialisto L. U. išvadą atlyginimą, nes šios išlaidos atitiko būtinumo kriterijų. Atlikus įskaitymus, ieškovui iš atsakovės priteista 1231 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Be to, ieškovui priteista 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Cituojant arba kitaip platinat šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.